atpuskas

×ãtpuskas sm. žr. atpuskai: 1. Atpuskas arba atleidimas visokios koronės Tat. 2. Gž, Smn Nesipeškit kaip sakuotnugariai (girių gyventojai panemunių krašte) per ãtpuską! Šk. Tu, mano bernužėli, tėvelio sūnužėli, ką pirksi atpuskėly, taip didim jomarkėly? JV466.